This form is secure
Send a message
Search for members
This post is public
Â
 |
|
90-asis Pasaulio esperantininkų |
PaskutiniÄ…jÄ… liepos savaitÄ™ Vilniuje įvyko 90-asis Pasaulio esperantininkų kongresas. PraÄ—jusiais metais analogiÅ¡kas kongresas įvyko Kinijoje. KitÄ…met viso pasaulio esperantininkai rinksis į ItalijÄ…, Florencijos miestÄ…, kur tÅ«kstanÄiai žmonių vÄ—l bendraus Å¡ia tarptautine kalba.
Å ių metų kongresas – jubiliejinis. Nuo pirmojo, įvykusio1950 metais PrancÅ«zijoje, sukako Å¡imtas metų. KodÄ—l Lietuvai teko tokia garbÄ—? Å is klausimas neturi nÄ— krislelio ironijos. Tarptautiniai kongresai garsina valstybes, primena pasauliui jų praeitį, dabartį, kultÅ«rÄ…, vietÄ… atviroje dabartinÄ—je visuomenÄ—je. Ä® Vilnių suvažiavo per pustreÄio tÅ«kstanÄio delegatų iÅ¡ 60 Å¡alių. Netenka abejoti, jog tų valstybių žiniasklaida ir namo grįžę delegatai ne kartÄ… paminÄ—jo Lietuvos ir jos sostinÄ—s Vilniaus vardÄ…. Taigi priežasÄių ne viena.
Esperanto (esp. turintis viltį), dirbtinės tarptautinės kalbos, autorius buvo akių gydytojas Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859-1917), kurį laiką gyvenęs ir dirbęs Veisiejuose.
Esperanto sukÅ«rimo data – 1887 metai – sutapo su jo gyvenimu Veisiejuose. Vienas pirmųjų Å¡ia kalba susidomÄ—jo prelatas Adomas JakÅ¡tas. Dambrauskas (1860-1938), poetas, filosofas, visuomenÄ—s veikÄ—jas, su kitais 1919 metais įsteigÄ™s Lietuvos esperantininkų sÄ…jungÄ… (LES), paraÅ¡Ä™s pirmÄ…jį vadovÄ—lį, net iÅ¡leidÄ™s eilÄ—raÅ¡Äių rinkinį. Beje, Å¡is vadovÄ—lis prieÅ¡kariu nebuvo vienintelis. Å ia kalba besidomintieji naudojosi Juozo MaÄernio, Antano PoÅ¡kos, Antano Prapuolenio, Balio Giedros, Juozapo Lazausko, Petro Lapienio iÅ¡leistais vadovÄ—liais, knygomis ir žodynais. LES leido laikraÅ¡tį „Litova stelo“, kurio leidyba 1940 metais bolÅ¡evikų buvo sustabdyta. TaÄiau kas norÄ—jo, esperanto kalbÄ… iÅ¡moko. Tie, kurie mokÄ—jo, jos nepamirÅ¡o.
Vos paskelbus Å¡io kongreso pabaigÄ…, pokalbiui pakvietÄ—me tris delegatus. Tai buvÄ™s Kauno aukÅ¡tesniosios maisto pramonÄ—s mokyklos dÄ—stytojas, dabar pensininkas Jonas PUODŽIŪNAS, Kauno Å ventosios Dvasios (Å ilainiai) bažnyÄios klebonas monsinjoras Lionginas VAIÄŒIULIONIS ir TelÅ¡ių Vyskupo Vincento BoriseviÄiaus kunigų seminarijos klierikas Marius DYGLYS. Jiems pateikÄ—me keletÄ… klausimų.
Prašytume papasakoti, kokiomis aplinkybėmis susipažinote su esperanto kalba?
Jonas PUODŽIŪNAS: Prieš karą mūsų šeima prenumeravo „Šaltinėlį“. Ten buvo spausdinamos esperanto pamokos. Pirmoji į tai atkreipė dėmesį mama. Susidomėjau ir aš, pradėjau mokytis. 1949 metais buvome ištremti į Sibirą. Grįžau 1964-aisiais. Studijuodamas Kauno politechnikos institute, vėl pradėjau mokytis esperanto. Anglų kalbos dėstytoja Antanina Baltrušienė (1941 metų tremtinė, jau mirusi) organizavo esperanto kursus, kuriuos lankiau.
Mons. Lionginas VAIČIULIONIS: Dirbdamas Kauno Arkikatedroje Bazilikoje vikaru, susitikau Vabalninko gimnazijos draugą Joną Puodžiūną, kuris pakvietė lankyti esperanto kursus. Juos baigiau 1970 metais.
Marius DYGLYS: Apie esperanto informacijos radau vaikiškame žurnale, pradėjau mokytis neakivaizdžiai. Paauglystėje jau buvau pramokęs, parašiau laišką į Vokietiją. Prasidėjo susirašinėjimas. Su tuo žmogumi susitikau viename iš kongresų.
„Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ raÅ¡oma, jog ir sovietmeÄiu esperanto mÅ«sų tÄ—vynÄ—je nebuvo varžomas. 1979 metais įsteigta Esperantininkų asociacija, kurios Lietuvos skyriaus pirmininku tapo filologas dr. Laurynas Algimantas SkÅ«pas (1937-2005), paraÅ¡Ä™s knygÄ… „Esperanto tarptautinÄ— kalba“ (1987), skelbÄ™s straipsnius. 1959 metais iÅ¡Ä—jo „Esperanto kalbos vadovÄ—lis“, parengtas Ipolito CieÅ¡kos ir Juozo Petrulio, 1960-aisiais – Stasio Sabalio sudarytas „Lietuvių-esperanto kalbų žodynÄ—lis“, informaciniai leidiniai ir t.t. Taip pat informuojama, jog LSSR esperantininkai dalyvauja pasauliniuose kongresuose, taikos gynimo forumuose, palaiko ryÅ¡ius su daugiau nei 80 Å¡alių esperantininkais, rengia Pabaltijo esperantininkų vasaros stovyklas. Vilniaus universitete dÄ—stomas esperantologijos specialus kursas, nuo 1970 metų leidžiamas almanachas „Horizonto de Soveta Litovio“ ir kt. Kaip buvo iÅ¡ tikrųjų?
J.P.: Iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Tuometinės Pabaltijo esperantininkų stovyklos iš tikrųjų vykdavo kasmet. Pirmoji įvyko 1971 metais Smiltynėje (Latvijoje). Viekšniuose vykusios stovyklos darbą sekė ir savaip trukdė Mažeikių partinė nomenklatūra. Nebeprisimenu, kuriais metais pasirodė Henriko Zabulio pasirašytas raštas, jog esperanto yra nepageidaujama, atseit trukdo mokytis prancūzų kalbos. Tai visiška nesąmonė.
Esperanto turi nemažai oponentų. Sakoma, jog tai dirbtinė kalba, tinkanti tik bendravimui. Esą geriau išmokus vieną, dvi ar tris Europos kalbas, iš kurių žodžių yra sudaryta esperanto, irgi galėsi bendrauti, be to, atsivers galimybė tomis kalbomis skaityti ir mokslinę literatūrą, gražinės literatūros veikalus originalo kalba ir t.t. Ką jums kiekvienam duoda esperanto mokėjimas?
J.P.: SovietmeÄiu iÅ¡siplÄ—tÄ— bendravimo laukas, galima buvo gauti esperanto kalba leidžiamos literatÅ«ros iÅ¡ užsienio Å¡alių, daugiau sužinoti, kas vyksta už geležinÄ—s uždangos. Visais laikais esperantininkai turÄ—jo ir turi daug draugų visame pasaulyje.
L.V.: Ne tik literatÅ«ros. Pavykdavo „sugauti“ iÅ¡ Vatikano transliuojamas laidas esperanto kalba. Beje, popiežius Jonas Paulius II mokÄ—jo Å¡iÄ… kalbÄ…, skatino jos vartojimÄ…. Yra įkurta Katalikų esperantininkų sÄ…junga ir jos Lietuvos skyrius. Rengiami Katalikų esperantininkų kongresai. Pernai toks kongresas įvyko Kretingoje. Net deÅ¡imt kunigų aukojo Å¡v. MiÅ¡ias. Tas kongresas pakÄ—lÄ— mÅ«sų dvasiÄ…. Tai buvo tarsi pasirengimas pasauliniam, tai yra Å¡iam kongresui, per kurį esperanto kalba teko taip pat aukoti Å¡v. MiÅ¡ias. Per šį kongresÄ… taip pat aukojome Å¡v. MiÅ¡ias Å v. Arkangelo Rapolo bažnyÄioje. Kongreso uždarymo dienÄ…, liepos 30-Ä…jÄ…, aukojome trise: kun. Bernard Einchorn iÅ¡ Vokietijos, kun. Stanislav Stolz iÅ¡ Lenkijos ir aÅ¡, lietuvis, iÅ¡ Kauno. Patarnavo klierikas Marius Dyglys. Nemažai Lietuvos kunigų moka esperanto. Gaila, kad jų vis mažėja. VieÅ¡pats pasiÅ¡aukÄ— kun. PranÄ… GavÄ—nÄ…, per kongresÄ… palaidojome MiežiÅ¡kių klebonÄ… kun. KostÄ… Balsį. Å iÄ… kalbÄ… mokÄ—jo mÅ«sų Palaimintasis Jurgis Matulaitis, taip pat kun. Kazys Žitkus, vertÄ—jas ir poetas, pasiraÅ¡inÄ—jÄ™s Vinco Stonio slapyvardžiu. Jis yra esperanto kalba paraÅ¡Ä™s eilÄ—raÅ¡Äių. IÅ¡ gyvų kunigų esperantininkų man žinomas kun. Valerijus Rudzinskas.
Esperantininkai visose Å¡alyse turi daug draugų. SovietmeÄiu siųsdavau laiÅ¡kus į ItalijÄ…, sulaukdavau atsakymų. Vienam iÅ¡siunÄiau Vilniaus albumÄ… – labai dÄ—kojo, džiaugÄ—si mÅ«sų sostinÄ—s gražiu. Jis man atsiuntÄ— albumÄ… „Italijos vienuolynai“.
M.D.: Tik esperanto kalbos dÄ—ka pavyko surinkti paÅ¡to ženklų kolekcijÄ…. Gaunu paÄius naujausius iÅ¡ viso pasaulio. Vilniaus centriniame paÅ¡te veikia mano surinktų ženklų paroda „Kristaus vietininkai žemÄ—je“. Å iÄ… parodÄ… apie popiežius aplankÄ— kongreso delegatai.
Savo dalyvavimu kongrese atstovauju tam tikrai sriÄiai – Lietuvos katalikams esperantininkams. Didelis įspÅ«dį daro kunigų aukojamos Å¡v. MiÅ¡ios esperanto kalba. BÅ«na ekumeninÄ—s pamaldos. Visos tautos, net rasÄ—s kartu gieda, meldžiasi, vieni kitus supranta. BÅ«na ekumeninÄ—s pamaldos, kai ta kalba meldžiasi kelių konfesijų tikintieji. Vatikanas įregistravo TarptautinÄ™ katalikų esperantininkų sÄ…jungÄ…. Leidžiamas žurnalas „Esperanto katolika“.
Regis, įtikinote, kad esperanto kalbos mokytis verta. Anot liaudies patarlÄ—s, kÄ… iÅ¡moksi, ant peÄių neneÅ¡iosi.
Dėkojame už pokalbį.
KalbÄ—josi
Aldona KAÄŒERAUSKIENÄ–
Â
© 2005 "XXI amžius"
