Margravine Janina Umiastowska’s Efforts to Initiate the Barbora Zagariete canonization Case in 1937–1938

The Chronicle of the Lithuanian Catholic Academy of Sciences (Volume XVI) has written about the book, found in 1938, registering the miracles which occurred through the intercession of Barbora Zagariete. Bishop MotiejusValancius gave the order to begin the registration. We have also discussed the attempts by the Russian tsarist authorities in 1876 to conceal from the believers the relics of Barbora Zagariete. This time we are publishing the documents found along with the book registering the miracles by Barbora Zagariete. After the closure of the Old Zagare church in 1963 by the Soviet authorities and the taking away of the relics of Barbora Zagariete these documents as well as the mentioned book were saved by the then pastor of thechurch, now Monsignor Pranciskus Scepavicius. The documents are letters written in Polish in 1937–1938 at the request of Margravine Janina z Ostrogow Sadowskich Umiastowska by Rector of the Papal Polish Collegium Wladislaw Kviatkowski to the pastors of New Zagare and Old Zagare K. Jazdauskis and K.Gedvila asking for help to collect materials for the beatification of Barbora Umiastauskaite-Zagariete. In addition to these letters there is an article in Lithuanian about Barbora Umiastauskaite-Zagariete by the archivist of the Kaunas Archdiocese Curia, the Reverend Petras Veblaitis, which, apparently, was written in response to Kviatkowski’s request and sent to Rome. As can be seen from the published documents, the Lithuanian Marians in Rome translated this article for Kviatkowski into Polish (or maybe into Italian?).

These documents show the efforts throughout centuries to legalize the cult of Barbora Zagariete as a saint beloved by the common people. Even though thecase may not entirely hopeless, the lack of historical data on the personality and life of Barbora Zagariete would make it very difficult. Dr. bishop Jonas Boruta SJ

See also: http://lkma.w3.lt/annuals/19annual_en.html#boruta2

Markgrafienės Janinos Umiastovskos pastangos pradėti Barboros Žagarietės kanonizacijos bylą 1937–1938 m.

LKMA Metraštyje jau esame pristatę 1938 m. surastą vysk. M.Valančiaus įsakymu pradėtą rašyti Barboros Žagarietės užtarimu įvykusių stebuklų registracijos knygą. Taip pat esame aptarę analogiškų įvykių kontekste 1876 m. Rusijos caro valdžios pastangas paslėpti nuo tikinčiosios liaudies Barboros Žagarietės relikvijas. Šį kartą skelbiame dokumentus, rastus kartu su Barboros Žagarietės stebuklų knyga. Juos, kaip ir minėtą knygą, po 1963 m. sovietinės valdžios įvykdyto Senosios Žagarės bažnyčios uždarymo ir Barboros Žagarietės relikvijų paslėpimo išsaugojo tuometinis bažnyčios klebonas, dabar monsinjoras Pranciškus Ščepavičius. Tie dokumentai – tai 1937–1938 m. Popiežiškosios lenkų kolegijos rektoriaus kun. Vladislavo Kviatkovskio (Wladislaw Kviatkowski) CR, markgrafienės Janinos iš Ostrogų Sadovskių Umiastovskos (Janina z Ostrogów Sadowskich Umiastowska) prašymu to meto Naujosios Žagarės klebonui K.Jazdauskiui ir Senosios Žagarės klebonui kunigui Kazimierui Gedvilai lenkų kalba rašyti laiškai siekiant surinkti medžiagą Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės beatifikacijos procesui. Prie šių laiškų pridėtas lietuvių kalba rašytas Kauno arkivyskupijos kurijos archyvaro kun. Petro Veblaičio straipsnis apie Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę, kuris, matyt, buvo parašytas atsiliepiant į kun. V.Kviatkovskio prašymą ir pasiųstas į Romą. Kaip matyti iš publikuojamų dokumentų, Romoje lietuviai marijonai tą straipsnį kun. V.Kviatkovskiui išvertė į lenkų (o gal ir į italų?) kalbą.

Šie dokumentai liudija šimtmečius besitęsiančias pastangas legalizuoti Barboros Žagarietės, kaip liaudies numylėtos šventosios, kultą. Nors tai ir ne beviltiška, bet dėl istorinių duomenų apie Barboros Žagarietės asmenį ir gyvenimą stygiaus tokia byla būtų tikrai nelengva.