Grafų rūmai skęsta intrigų liūne

Viktorija VITKAUSKAITĖ
„Sostinės“ korespondentė

2009-01-31

„Sostinės“ žurnalistai ir Teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojas prieš savo valią tapo įsilaužėliais. Taip baigėsi bandymas aplankyti intrigų sūkuryje atsidūrusius grafų Umiastovskių rūmus.

Trakų gatvėje esančiuose grafų Umiastovskių rūmuose likę vertingi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) eksponatai: muzikos instrumentai, sceniniai kostiumai.

Tačiau kai muziejininkas pabandė juos parodyti „Sostinės“ žurnalistams, užkaukė signalizacija ir prisistatė saugos tarnybos darbuotojai. Nors rūmuose tebesaugomi LTMKM daiktai, patiems muziejininkams į rūmus įžengti neįmanoma.

Visas antrasis rūmų aukštas perduotas Vilniaus klubui. Dalis šio istorinio pastato buvo perduota dar 2007-ųjų spalį.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybės taryba klubui leido neatlygintinai nuomotis ir likusią istorinio pastato dalį.

Nuo šiol Vilniaus klubas 20 metų galės naudotis 700 kvadratinių metrų ploto patalpomis pačiame miesto centre.

Tai reiškia, kad LTMKM eksponatai rūmuose laikomi neteisėtai. LTMKM direktorės

Reginos Lopienės skundai, kad muziejus neturi kur dėti rūmuose saugomų eksponatų, valdininkų nesudomino.

Kraustėsi ne kartą

Grafų Umiastovskių rūmų patalpos muziejui buvo išnuomotos dar 1961-aisiais. Iš pradžių čia buvo rengiamos parodos, o vėliau muziejus įrengė eksponatų saugyklas.

„Kai įsikėlėme į patalpas Vilniaus gatvėje, rūmai tapo mūsų eksponatų saugyklomis. Kitų patalpų eksponatams saugoti tiesiog nebuvo“, – pasakojo R.Lopienė.

Prieš kelerius metus fortepijonai ir kiti eksponatai iš rūmų trumpam buvo iškraustyti.

„Mums skyrė sandėlį Kirtimuose. Išsikraustėme ten su visais fortepijonais. O po pusmečio ir iš Kirtimų reikėjo išeiti, nes tas sandėlis atiteko vienai gamyklai. Vertingiausius eksponatus šiaip taip sutalpinome muziejuje. O kitus vėl palikome grafų Umiastovskių rūmuose“, – prisiminė R.Lopienė.

Neatlaikė spaudimo

Prieš kelerius metus Vilniaus savivaldybė ėmė siūlyti muziejui išsikraustyti iš rūmų, o už tai skirti lėšų ūkiniams muziejaus pastatams sutvarkyti.

Muziejaus kieme stovi apgriuvę sandėliai, kuriuos ketinama remontuoti ir paversti saugyklomis.

Pernai birželį R.Lopienė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Juozą Imbrasą patvirtindama, kad rūmų patalpos netinkamos muziejaus eksponatams laikyti.

„Tas laiškas buvo mano klaida. Bet tikėjausi, kad už tai savivaldybė skirs lėšų sandėliams remontuoti.

Pastato perdavimo akto nepasirašiau iki paskutinės minutės. Bet aš patyriau psichologinį spaudimą ir iš savivaldybės, ir iš Kultūros ministerijos. Ko tik man neprišnekėjo. Aš siūliau, kad muziejus kartu su Vilniaus savivaldybe rengtų projektą ES lėšoms gauti ir atkurtų rūmus. Bet išgirdau: „O kas tu tokia, kad su tavimi tartumėmės?“ – pasakojo R.Lopienė.

Uždarys muziejaus sales

Muziejaus direktorę šokiravo žinia, kad Vilniaus klubas neatlygintinai galės naudotis rūmais 20 metų.

R.Lopienė baiminasi, kad klubas bet kada gali liepti muziejui iš rūmų iškraustyti visus saugomus eksponatus.

„Sandėlius, kur bus įrengtos saugyklos, šiemet pradėsime restauruoti. Bet vietoj žadėtų 3 milijonų litų mes gavome tik 1 milijoną. Todėl šitas procesas užtruks.

Aš prašiau Miesto mero, kad dar dvejus metus, kol remontuosime sandėlius, rūmuose būtų galima laikyti mūsų eksponatus. Bet mano prašymas nepasiekė nei mero, nei rūmų likimą svarsčiusių savivaldybės komitetų“, – stebėjosi R.Lopienė.

Remontui ruošiamuose sandėliuose šiuo metu laikoma keliasdešimt eksponatų, tarp kurių – ir vertingi fortepijonai.

„Kai sandėlius remontuosime, eksponatus reikės kur nors iškelti. Rūmuose jų laikyti nebegalėsime. Teks eksponatus iškraustyti į muziejų ir uždaryti kai kurias ekspozicijų sales“, – pasakojo R.Lopienė.

Naudojasi dailininkas

Bet į rūmus patekti uždrausta ne visiems. „Sostinės“ žiniomis, dalimi rūmų patalpų iki šiol naudojasi dailininkas Sigitas Staniūnas.

Mat į rūmus LTMKM darbuotojai negalėjo patekti dėl to, kad buvo pakeistas signalizacijos kodas.

Muziejininkai įtaria, kad jį pakeitė S.Staniūnas, rūmuose rengiantis įvairius projektus.

Su LTMKM S.Staniūnas buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį. Grafų Umiastovskių rūmuose S.Staniūnas ir muziejus turėjo rengti bendrus renginius.

Kai iš muziejaus patalpos buvo perduotos Vilniaus klubui, S.Staniūnas kreipėsi į savivaldybę. Menininkas prašė leisti rengti projektus rūmuose iki šių metų lapkričio.

Atrodo, kad šiam menininko prašymui valdininkai neprieštaravo. Bet pats S.Staniūnas to nekomentavo.

„Aš menininkas, ne politikas, intrigose nedalyvauju. Neturiu daugiau jums ką pridurti“, – pareiškė S.Staniūnas.

Prezidentas – nežinomas

Dvidešimčiai metų patalpas išsinuomojęs Vilniaus klubas savivaldybę tikino čia rengsiantis įvairius renginius.

Tačiau informacijos apie esą renginiais garsėjančio klubo veiklą trūksta ne tik paprastiems vilniečiams, bet ir Vilniaus merui J.Imbrasui.

Vilniaus klubo prezidentu renkamas buvęs arba esamas sostinės meras.

Tačiau J.Imbrasas negalėjo atsakyti, ar jis yra Vilniaus klubo prezidentas.

„Nesu aš prezidentas – Zuokas (buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Red.) man neleido. Pagal klubo įstatus aš lyg ir privalau tuo prezidentu būti. Bet Zuokas man kliudė“, – taip iš pradžių tvirtino J.Imbrasas.

Bet greitai susigriebė: „Kad aš ir pats nežinau, ar esu prezidentas. Turiu darbų, nelabai tuo rūpinuosi“.

J.Imbrasas negalėjo ir pasakyti, ką Vilniaus klubas nuveikė miesto labui.

„Kai tapsiu klubo prezidentu, tada ir paklausiu, ką jie gero padarė Vilniui.

Bet jiems dabar skirtos labai gražios patalpos Trakų gatvėje. Ten buvę gražūs rūmai. Jie dabar rengia dokumentus, rimtai nori gauti 10 milijonų ir restauruoti tuos rūmus. Tai jau būtų gražus darbas“, – gyrė J.Imbrasas.

Savo lėšų neinvestuos

Buvęs Vilniaus klubo prezidentas A.Zuokas „Sostinei“ tvirtino dar prieš metus pasitraukęs iš šių pareigų.

„Dabar klubo veikloje dalyvauju tik kaip narys. Vilniaus klubas labiausiai garsėja labdaros aukcionais, kurių metų surinktos lėšos skiriamos medicinos projektams.

Klubas yra surengęs ne vieną projektą, į kurį buvo įtraukti jaunieji menininkai“, – pasakojo A.Zuokas.

Savivaldybės sprendimą skirti klubui grafų Umiastovskių rūmus A.Zuokas pavadino teisingu.

Pasak buvusio miesto mero, čia klubas galės rengti susirinkimus, priimti menininkus, pritraukti investicijas.

Kol rūmuose bus galima surengti bent vieną susirinkimą, į juos reikės investuoti 9-10 milijonų litų.

Savo laiškuose Vilniaus klubo nariai teigė sieksiantys ES fondų lėšų, o dalį išlaidų padengsiantys patys.

Tačiau pastarąja galimybe A.Zuokas suabejojo.

„Manoma, kad Vilniaus klube – labai turtingi žmonės.

Tačiau dauguma narių yra tiesiog dirbantys, aktyvūs, žinomi miesto žmonės. Kiekvienas jų skaičiuoja savo pinigus“, – teigė A.Zuokas.

Slepia spalvingą praeitį

* Grafų Umiastovskių rūmai Trakų gatvėje pastatyti XVIII a. viduryje. XIX a. antroje pusėje pastatas buvo rekonstruotas.

* Paskutinė rūmų šeimininkė prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo grafienė Janina Umiastovska. Ją – išsilavinusią Varšuvos grafaitę – 1882 m. vedė žymus Vilniaus aristokratas grafas Vladislovas Umiastovskis, už žmoną vyresnis daugiau kaip 20 metų.

* V.Umiastovskiui 1905 m. mirus, grafienei J.Umiastovskai atiteko rūmai Trakų gatvėje. Juose grafienė rengdavo pobūvius, į kuriuos susirinkdavo po kelis šimtus žmonių. Pirmojo pasaulinio karo metais grafienė rūmuose įrengė karo ligoninę.

* 1938 m. grafienė J.Umiastovska išvyko iš Lietuvos, o rūmuose paliko savo ekonomę. Po metų rusai rūmus apiplėšė; manoma, kad iš rūmų į Rusiją buvo išvežta net 33 sunkvežimiai meno kūrinių, baldų, šviestuvų, vazų.

* Kadangi grafai Umiastovskiai neturėjo vaikų, visą likusį turtą grafienė paliko pačios įkurtam tarptautiniam Vladislovo ir Janinos Umiastovskių fondui. Nors J.Umiastovska nuolat vylėsi sugrįžti į Lietuvą, 1941 m. ji mirė Šveicarijoje.

* LTMKM darbuotojos pasakojo, kad dar prieš kelis dešimtmečius į rūmus pasižvalgyti gana dažnai užsukdavo buvęs grafienės J.Umiastovskos rūmų krosnininkas.